Kaip valyti ir priežiūrėti indus bei kitus apyvokos daiktus
Įrankiai plaunami iš karto po kelis vienos rūšies, laikant rankose. Karštame vandenyje pabuvę peiliai atšimpa. Paskui plaunami puodai, samčiai, lenteles. Apdžiūvę indai perblizginami rankšluosčiu ar šluoste. Geriau į spintą ar lentynas dėti tik apdžiovintus indus, negu juos šluostyti nešvaria šluoste. Lentynose indai rūšiuojami taip, kad, imant vieną lėkštę, nereikėtų kilnoti kitų indų.
Nuplautus peilius, šakutes ir šaukštus reikia sausai nušluostyti, surūšiuoti ir sudėti į specialią dėžutę laikyti stalo įrankiams.
Stiklinių indų valymas. Stikliniams indams valyti tinka tos pačios priemones, kaip ir langams.
Pridžiūvę buteliai pripilami vandens ir kelias valandas palaikomi, kol atmirks. Išpylus vandenį, plaunama su smulkiu žvyru, kiaušinių lukštais, avižomis, rupia druska, bulvių gabalėliais. Paskui buteliai perplaunami švariu vandeniu.
Riebaluoti buteliai plaunami su karštu sodos ar muilo tirpalu. Prieš pilant karštą tirpalą, šaltus butelius reikia pašildyti. Benzinuoti ar žibaluoti buteliai plaunami su garstyčiomis ir šiltu vandeniu. Jei kvapas nepranyksta, galima įdėti medžio anglies arba perplauti butelį karštu duonos antpilu.
Pieno butelius iš pradžių reikia plauti su šaltu, tik paskui su šiltu vandeniu. Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti.
Graviruotų butelių ir kitokių indų paviršių geriausia valyti primuilytu šepetėliu ar sodos tirpalu, perplauti švariu vandeniu. Stiklai labiau blizgės, į vandenį įpylus spirito.
Gėlių vazelių sieneles dažniausiai nusėda iš vandens išsiskyrusios kalkės. Jos išvalomos, pripilant atskiestos druskos ar acto rūgšties ir kurį laiką palaikant. Toliau tokios vazelės plaunamos kaip ir kiti stikliniai indai.
Aliumininiai indai. Aliumininiuose induose negalima laikyti stipresnių rūgščių ar šarmų. Šios medžiagos netinka ir aliuminiui valyti. Aliumininiai indai susiteršia ne tik nuo maisto liekanų, suodžių, bet ir pats metalas bestovėdamas jungiasi su ore esančiu deguonimi — apsitraukia pliku sluoksniu.
Gera priemonė aliuminiui valyti yra branduolinis muilas, karštas vanduo ir smulkus smėlis. Sudrėkintu muiluotame vandenyje skudurėliu ir smulkiu smėliu indai šveičiami viena kryptimi. Darbą reikia atlikti greitai, nes nuo rankų indas vėl susidėmėja. Nušveisti indai švariai nuplaunami karštu vandeniu su šepetėliu, paskui nusausinami bei nublizginami minkštu skudurėliu ir kreida. Aprūkusios vietos šveičiamos smulkiomis metalinėmis drožlėmis, suvilgius karštomis nešarminėmis pamuilėmis.
Spartesnė valymo priemonė yra milteliai „Svara“ ir „Universalinė pasta“.
Alavuota skarda. Iš tokios skardos daromos kepimo ir šaldymo formelės, pienui nusistoti ir seikėti indai, puodukai. Alavas lengvai surėžomas, bet pakenčia šarmus.
Šie indai valomi skudurėliu, suvilgytu šiltame muiluotame vandenyje ir apveltu smulkiais išsijotais pelenais ar sutrinta karšta sausa valgomąja druska. Vietoj pamuilių suvilgymui galima vartoti šiltą skalbiamosios sodos tirpalą, šiltą vandenį su amoniaku ir alyva. Išvalytos skardos perplaunamos šiltu vandeniu. Nusausintos išblizginamos minkštu skudurėliu ir kreida. Alavą gerai valo košelė iš kreidos, vandens ir amoniako.
Juoda skarda. Jei po vartojimo skarda yra padengta plonu švariu riebalų sluoksniu, tai geriau padėti ją visai nevalytą, tik susukti į popierių nešvaresnės skardos ištrinamos popierium bei druska ir taip pat padedamos neplautos.
Nešvarios juodos skardos šveičiamos smėliu ar pelenais, plaunamos karštu sodos tirpalu ir perplaunamos švariu vandeniu. Tada jos gerai išdžiovinamos ir laikomos joms skirtoje sausoje vietoje. Ilgiau nenaudojamas skardas reikia ištepti riebalais ir laikyti suvyniotas į popierių, kad nepridulkėtų.
Cinkuotos skardos indai. Iš cinkuotos skardos gaminami kibirai, trynimo lentos, vonelės, vonios, skalbimo mašinos. Cinką gadina valgomosios druskos tirpalai, stiprūs šarmai ir stiprios rūgštys.
Cinkuotą skardą galima šveisti karštu sodos tirpalu ir smėliu. Pagrindinai valant, ji šveičiama koše, padaryta iš 10% sieros rūgšties tirpalo ir smėlio, paskiau perplaunama šiltu vandeniu su soda ir nusausinama. Nešvaresnius indus galima valyti žibalu ir smėliu. Perplauti švariu šiltu vandeniu, jie nusausinami ir nublizginami sausu skuduru ir kreida.
Ketaus indai. Į riebaluotus ketinius puodus pripilama vandens ir pavirinama. Jei vanduo nebus naudojamas gyvuliams, puodus galima plauti karštu skalbiamosios sodos tirpalu. Šveisti tinka metalinės drožlės, smėlis, pelenai.
Prieš vartojant, į naujus ketinius indus pripilama sodos tirpalo ir pavirinama. Taip pašalinamos rūdys ir lakas.
Plieniniai daiktai, neištepti vazelinu ar riebalais, nuo drėgmės rūdija. Juos reikia saugoti, kad nesusibraižytų, nes įrėžtose vietose lieka vandens ir greičiau rūdija. Minėti daiktai valomi muiluotame vandenyje, karštame sodos tirpale ar alyvoje suvilgytu skudurėliu ir šveičiami pelenais, degtos plytos milteliais. Plieninius daiktus gerai valo „Universalinė pasta“, „Neda“.
Rūdys atmirksta žibalo ir karšto aliejaus mišinyje (lygiomis dalimis). Po to jos nusišveičia amoniaku. Nuplauti šiltu švariu vandeniu įrankiai sausai nušluostomi ir išblizginami kreida.
Svogūno, žuvies, silkės kvapą nuo įrankių galima pašalinti skudurėliu, sudrėkintu acto tirpale, ar citrinos žievele.
Rečiau vartojami plieniniai daiktai laikomi ištepti vazelinu ar riebalais sausoje vietoje. Nuo rūdijimo apsaugo mišinys iš 8 dalių vazelino,1 dalies terpentino ir 4 dalių benzino.
Nerūdijančio plieno įrankiai plaunami šiltu muiluotu vandeniu ir blizginami sausu skuduru. Pašveisti juos galima kreidos ir amoniako košele.
Sidabriniai daiktai ore tamsėja, nes aktyviai jungiasi su sieros vandeniliu ir kitais sieros junginiais.
Sidabriniai daiktai gerai nusiplauna muiluotu vandeniu. Patamsėjusius indus patariama šveisti kreidos ir amoniako ar spirito tyrele. Apdžiūvę daiktai blizginami minkštu skudurėliu ar zamšu. Sidabriniai ir pasidabruoti įrankiai bei indai nušveisti perplaunami karštu vandeniu ir nublizginami kreida. (Lengviausia valyti emulsija „Asidols“.)
Taip pat valomi ir auksiniai daiktai, tik nublizginami švelnesniais talko, magnezijos, ryžių pudros milteliais.
Emaliuoti indai. Prieš vartojant, į naują emaliuotą indą reikia įpilti pasūdyto arba actu parūgštinto vandens ir pavirinti. Emalis jautrus staigiems temperatūros pakitimams, todėl į karštą indą nereikia pilti šalto vandens. Emaliuotus indus reikia saugoti, kad nepridegtų, nes tose vietose emalis taip pat greičiau ištrupa.
Pridžiūvusius ar prikepusius indus pirmiau reikia atmirkyti sodos tirpale ar pelenų šarme, paskui plauti. Pageltusį emalį galima išbalinti atskiesta acto rūgštimi.
Emaliuotos vonios valomos muiluotu skudurėliu ir valgomąja druska arba valgomosios druskos ir skalbimo miltelių mišiniu (lygiomis dalimis).
Išsidaužiusios ir parūdijusios vonios šveičiamos atskiestu actu ir druska. Po vartojimo išsidaužiusios vietos ištepamos vazelinu ar riebalais, kad nerūdytų.
Privirusių indų valymas. Arbatinukai, kuriuose ilgesnį laiką virinamas kietas vanduo, priverda, apsidengia kalcio karbonato sluoksniu.
I storu sluoksniu privirusius indus pripilama 10% druskos rūgšties ir paliekama 2—3 val. Paskiau indai perplaunami švariu vandeniu. Nestorą kalcio karbonato sluoksnį galima pašalinti, pavirinus su acto ir kitokia atskiesta rūgštimi.
Balsavimas
Žiūrėta: 5895 | Balsų: 4 | Vidurkis:
Komentarai
Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!