Lietuva

Nustatyti Lietuvos vardo kilmę nelengva. Ja susidomėta labai seniai ir todėl teorijų yra labai daug. O Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009m. Kvedenburgo analuose, kur aprašytas nesėkmingas bandymas apkrikštyti pagonių gentis. Vėliau apie Lietuvą rašoma rusų sakmėje apie Igorio žygį.

Lietuvos paviršiaus reljefas ir jį sudarančios dienos formavosi per ilgus amžius. Šis procesas truko apie 4 milijardus metų. Paviršius paveldėjo visus geologinius praeities bruožus, kvartero periodo paveldėjimai performavo paviršinius sluoksnius.

1235 m. rusų metraštininkas mini Mindaugo Lietuvą. O tai reiškia, kad būta ir ne Mindaugo Lietuvos. Apie 1245-1246 m.vokiečių kronininkas Mindaugą pavadina aukščiausiuoju karaliumi. Tai liudija, kad Lietuva jau buvo suvienyta.

Lietuva nepriklausomybę paskelbė pasitaikius tinkamai progai. Jau 1988 m. žmonių širdyse gimė noras atgauti nepriklausomybę. O 1988 m. vasario 16 d. pogrindyje valdžios puolimo ir represijų sąlygomis paminėta Nepriklausomybės diena.

Velykų šventės prasideda Verbų sekmadieniu. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgyja visa Lietuva. Keliais ir takeliais traukia žmonių būreliai su verbomis rankose į bažnyčią.

Užgavėnių pavadinimas tos yra dėl krikščionybės įvedimo. Senasis šventės pavadinimas yra-Gavėnia. Užgavėnėms ruošiamasi kaip dideliai šventei. Svarbiausia-pasirengti kitoms dienoms neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke.

Joninės - ir didžiausias žalumo, augmenijos suvešėjimo metas. Laiko riba (saulės kelias danguje pasiekia aukščiausią tašką!), kaip žmonių tikėta, suteikia nepaprastų savybių.

Rudens ir prisiminimų apie artimųjų netektį liūdesyje turėtume pajusti savyje ilgesį kažko labai tolimo, bet iki širdies skausmo artimo. Tai-žmogaus versmės- Amžinosios Tėvynės ilgesys.

Kiekviena tauta turi tik jai būdingą mitybą. Ją lemia įvairūs veiksniai: gamtinė aplinka, pagrindinės ir pagalbinės ūkio šakos, žemės ūkis ir pramonės gamybos plėtojimas, maisto ruošimo tradicijos, papročiai, kultūra ir kt.

Lietuvoje daug upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Nemažai sraunių upelių, kurių akmenuotose rėvose vanduo net putoja, kitos lėtai plukdo vandenis, jų dugne augantys meldai vos siūbuoja.

Ledynams pasitraukus, Lietuvoje mirgėte mirgėjo ežerų ir ežerėlių. Dabar daugelis iš jų išnykę. Jų vietoje pelkės, pievos ar slūgso duburys, kurio dirvoje galima rasti kriauklyčių, ežero praeities liudininkų. Lietuvoje dar yra apie 2000 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 1 hektaras.

Viena anksčiausių ir žymiausių pirmosios grupės pilių buvo Vilniaus Žemutinė pilis - Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Joje už seniai pastatytų aptvarinių sienų buvo įvairios paskirties ir tūrių ne vieno meto pastatų kompleksas.

Pirmasis lietuvių kalbos žodynas — Konstantino Sirvydo trikalbis (lenkų, lotynų ir lietuvių) žodynas, išspausdintas prieš 1620 m. Žodynas skirtas studentams lietuviams bei Lietuvoje dirbusiems kitataučiams dvasininkams. Be lenkiškų ir lotyniškų, čia pateikiama apie 6000 lietuviškų žodžių.

Lietuvoje tautosakos mokslo užuomazgų taip pat randama ankstesniuose šimtmečiuose. Kiek vėliau, bręstant lietuvių nacionalinei sąmonei, plintant romantizmo idėjoms didėjo tautosakos reikšmės tautiniam tapatumui suvokimas.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.