Pradžia » Gamta » Kerpės rūšys ir kaip jos atrodo

Kerpės rūšys ir kaip jos atrodo

Kerpė – simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai, kiti papėdgrybiai.

Lietuvoje kerpių rūšių yra šimtai. Taigi kerpės rūšys ir kaip jos atrodo, apibūdinsiu keletą jų.

Elninė šiurė (cladonia rangiferina) – gniužulas krūmiškas, balsvos spalvos. Rūšys paplitusios pietryčių Lietuvos pušynuose, aukštapelkėse.
Islandinė kerpena (cetraria islandica) – gniužulas krūmiškas, balsvos spalvos. Auga ant lapuočių – uosių, klevų ir kitų medžių kamienų tiek miškuose, tiek soduose, pakelėse.
Barzdotoji kedenė – gniužulas krūmiškas, 30cm ilgio „barzda“. Auga ant lapuočių, bei spygliuočių medžių.
Uosinė ramalina (ramalina fraxinea) – gniužulas krūmiškas, skiaučių plotis iki 10 - 20mm. Auga ant lapuočių medžių kamienų.
Sodinė briedragė (evernia prunastri) – gniužulas lapiškai krūmiškas, iki 100mm ilgio. Dažniausiai auga ant lapuočių medžių kamienų ir šakų.
Sieninė geltonkerpė (xanthoria parietina) – gniužulas lapiškas. Auga ant medžių žievės, senų medinių ir mūrinių tvorų, stogų.
Putlusis plynkežis (hypogimnia physodes) – gniužulas lapiškas. Auga ant kamienų bei šakų.

Taipogi į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašyta nemažai kerpių rūšių ir beabejo aprašta kaip jos atrodo, tai: Plačioji platužė, akytoji solorina, kupstinė šiurė, juostinis plynkežis, suodinoji saitakarpė, šiurkščioji kedenė, išcentrinis kežas, glotnioji kedenė ir kt.
 

    


Balsavimas

Žiūrėta: 22574   |   Balsų: 85   |   Vidurkis:   5
Įvertink: 12345



Komentarai

2012-01-08 Kerpės Kerpės dažnai auga labai ekstremaliomis sąlygomis, tose vietose, kur niekas neauga. Jų gniužulai gali augti beveik ant visų paviršių: uolų, granito riedulių, bevandenėse dykumuose, ant vėžlio nugaros ar gyvūno kaukolės,Antarkties vandenyse, ore. Augdamos ant plikų uolų ar smėlio, sukuria ploną organikos sluoksnelį, kuriame jau gali įsikurti samanos bei aukštesnieji augalai. Antra vertus, kerpės turi inhibitorinių medžiagų, kurios dažnai stabdo kitų augalų augimą, tuo garantuodamos sau laisvę ekologinėje nišoje. Kerpės pačios yra tam tikra ekologinė niša visai grupei gyvūnų – sraigėms, smulkiems vabzdžiams bei voragyviams, kuriems jos yra saugi priedanga, iš dalies maistas. Kerpės auga labai lėtai: daugelis žiauberiškųjų kerpių gniužulų – retai daugiau kaip 1mm per metus.Todėl manoma, kad didelį žiauberiškųjų kerpių gniužulai yra labai seni ir kai kurioms Arkties rūšims gali būti daugiau kaip 4000 metų. Kerpių ilgaamžiškumas leidžia lichenometriniu metodu nustatyti uolienų paviršiaus, didelių akmeninių statinių amžių. Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus, todėl gali būti ilgalaikių matavimų objektai. Ypač stipriai kerpės, išskyrus atsparias užterštumui,reaguoja i oro užterštumą SO2. Reakcijos intensyvumas priklauso nuo substrato, ant kurio auga kerpės, pH, tai yra ta pati rūšis, kuri auga ant kalkingo substrato, kur kas
by Wateryzz
2010-01-15 nesu kerpių specialistė, bet islandinę kerpeną pažįstu ir tai, kas apie ją čia parašyta, yra visiška nesąmonė. Islandinės kerpenos gniužulas sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmėmis. Auga sausuose pušynuose, ant žemės
by pirma

Tavo komentaras:
Vardas*:
Komentaras*:
(jei negalite perskaityti apsaugos kodo, tiesiog atnaujinkite puslapį F5 pagalba)
Apsaugos kodas*:
* - privalomi laukai !


Draugai
Zaidimai2.lt,
Zaidimai88.lt,
Nemokami-zaidimai.lt 
flash žaidimai internete.
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai