Kerpės rūšys ir kaip jos atrodo
Kerpė – simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai, kiti papėdgrybiai.
Lietuvoje kerpių rūšių yra šimtai. Taigi kerpės rūšys ir kaip jos atrodo, apibūdinsiu keletą jų.
Elninė šiurė (cladonia rangiferina) – gniužulas krūmiškas, balsvos spalvos. Rūšys paplitusios pietryčių Lietuvos pušynuose, aukštapelkėse.
Islandinė kerpena (cetraria islandica) – gniužulas krūmiškas, balsvos spalvos. Auga ant lapuočių – uosių, klevų ir kitų medžių kamienų tiek miškuose, tiek soduose, pakelėse.
Barzdotoji kedenė – gniužulas krūmiškas, 30cm ilgio „barzda“. Auga ant lapuočių, bei spygliuočių medžių.
Uosinė ramalina (ramalina fraxinea) – gniužulas krūmiškas, skiaučių plotis iki 10 - 20mm. Auga ant lapuočių medžių kamienų.
Sodinė briedragė (evernia prunastri) – gniužulas lapiškai krūmiškas, iki 100mm ilgio. Dažniausiai auga ant lapuočių medžių kamienų ir šakų.
Sieninė geltonkerpė (xanthoria parietina) – gniužulas lapiškas. Auga ant medžių žievės, senų medinių ir mūrinių tvorų, stogų.
Putlusis plynkežis (hypogimnia physodes) – gniužulas lapiškas. Auga ant kamienų bei šakų.
Taipogi į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašyta nemažai kerpių rūšių ir beabejo aprašta kaip jos atrodo, tai: Plačioji platužė, akytoji solorina, kupstinė šiurė, juostinis plynkežis, suodinoji saitakarpė, šiurkščioji kedenė, išcentrinis kežas, glotnioji kedenė ir kt.
Balsavimas
Žiūrėta: 29142 | Balsų: 91 | Vidurkis:
Komentarai