Pradžia » Kita » Kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektros srovės

Kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektros srovės

  Ar pavyks išgelbėti nukentėjusįjį nuo elektros srovės, priklauso nuo to, kaip greitai jis bus atskirtas nuo kontakto su įtampą turinčiais daiktais, kaip greitai ir teisingai jam bus suteikta pirmoji pagalba. Delsiant nukentėjusysis gali žūti.

Nukentėjusįjį pirmiausia reikia skubiai atitraukti nuo elektros srovės. Tačiau prisiminkite, kad liesti srovės veikiamą žmogų labai pavojinga. Todėl pirmiausia reikia išjungti įtampą. Jeigu to greitai padaryti negalima, būtina pasinaudoti sausais drabužiais, virve, medine lazda ar mediniu pagaliu, lenta arba kokiu nors kitu sausu, nepraleidžiančiu elektros srovės, daiktu. Jeigu nukentėjusiojo drabužiai sausi ir neprigludę prie kūno, galima imti ir už jo drabužių (pavyzdžiui, už švarko arba palto skvernų). Būtina išvengti prisiliesti prie nuogo nukentėjusiojo kūno ar greta esančių metalinių daiktų. Traukiant nukentėjusįjį už kojų, nereikia liesti jo avalynės arba drabužių, nes avalynė ir drabužiai gali būti drėgni ir laidūs elektros srovei. Tuomet reikia apsaugoti savo rankas. Tai gali būti pirštinės, o jei jų nėra, galima rankas apvynioti šaliku, švarko arba palto rankove, guma arba bet kokia sausa medžiaga. Taip pat galima atsistoti ant sausos lentos arba kokio nors kito elektros srovei nelaidaus pakloto, drabužių ryšulio ir panašiai. Tas apsaugos jus nuo sąlyčio su žeme.

Jei įmanoma, atitraukti nukentėjusįjį nuo įtampą turinčių dalių reikia viena ranka.
Kai sunku kitaip atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo srovės, reikia perkirsti arba perpjauti laidus įrankiu mediniu kotu. Tai reikia daryti labai atsargiai - neliesti laidų, kirsti kiekvieną laidą atskirai.
Gelbstint aukštos įtampos veikiamą žmogų, minėtomis priemonėmis naudotis negalima. Nukentėjusį išgelbėti galima tik atjungus aukštos įtampos liniją.

 Elektros srovės paveiktas žmogus gali būti tariamosios mirties būklėje: atrodo, kad jis nekvėpuoja, jo širdis neplaka, o pulsas nejaučiamas. Bet tai — ne tikroji mirtis, ir žmogų dar galima išgelbėti. Šiuo atveju svarbiausia pirmoji pagalba, kol atvyks gydytojas. Tai  dirbtinis kvėpavimas ir netiesioginis širdies masažas. Tokią pagalbą nukentėjusiajam turi mokėti suteikti kiekvienas.
Visais atvejais, kai žmogus gauna elektros traumą, būtina iškviesti gydytoją, kad ir kokia būtų nukentėjusiojo būklė, ir nedelsiant teikti jam pagalbą.

Efektyviausias dirbtinio kvėpavimo būdas yra „iš burnos į burną“ kartu su netiesioginiu širdies masažu.
Dirbtinį kvėpavimą reikia daryti tada, jeigu nukentėjusysis nekvėpuoja arba kvėpuoja netaisyklingai (retai, mėšlungiškai, lyg kūkčiodamas kaip mirštantysis). Taip pat jeigu jis kvėpuoja vis sunkiau arba neplaka širdis.
Dirbtinį kvėpavimą reikia pradėti daryti iš karto, kai tik žmogus atpalaiduojamas nuo srovės, ir tęsti tol, kol pats pradės lygiai kvėpuoti arba kol pasirodys neginčijamos tikrosios mirties žymės (išryškės lavondėmės arba lavonas sustings).

Yra buvę atsitikimų, kai tariamai mirusiems, paveiktiems elektros srovės asmenims, buvo grąžinta gyvybė po kelių valandų.
   Prieš darant dirbtinį kvėpavimą, nukentėjusįjį reikia paguldyti aukštielninką, atlošti jo galvą ir atitraukti apatinį žandikaulį, atsegti apykaklę, atrišti kaklaraištį arba šaliką, atsegti krūtinę veržiančius rūbus, pražiodyti, pašalinti iš burnos pašalinius daiktus bei gleives (nosine, marškinių skvernu ar pan.).
Tada teikiantysis pagalbą giliai įkvepia ir stipriai įpučia orą į nukentėjusiojo burną. Pučiant orą į burną, reikia savo skruostu arba pirštais užspausti nukentėjusiojo nosį.
Gaivinant mažą vaiką, galima kartu pūsti ir į burną, ir į nosį. Dirbtinio kvėpavimo dažnis turi būti 10—12 kartų per minutę.



Jeigu darant dirbtinį kvėpavimą nukentėjusiojo krūtinės ląsta  nesiplečia, reikia geriau užspausti nosį įpūtimo metu ir žiūrėti, kad liežuvis neuždengtų kvėpavimo takų. Dėl to apatinį žandikaulį reikia truputį pastumti į priekį.
Jeigu nukentėjusiojo pulsas nejuntamas, kartu su dirbtiniu kvėpavimu reikia daryti netiesioginį širdies masažą.

Darantysis širdies masažą turi atsistoti nukentėjusiajam iš šono. Jei nukentėjusysis guli ant grindų, teikiantysis pagalbą turi atsiklaupti greta, ištiesti ranką ir uždėti delną ant jo krūtinės apatinės dalies. Jei nukentėjusysis paguldytas ant stalo, teikiantysis pagalbą turi atsistoti ant žemos kėdės. Kadangi vienos rankos jėgos masažui daryti nepakanka, tai antroji ranka uždedama ant pirmosios ir masažuojama abiem rankomis. Krūtinė spaudžiama gana stipriu ir staigiu judesiu, kad ji įsispaustų 3—4 cm, o apkūniems žmonėms — 5—6 cm. Spustelint pasilenkiama, kad prie rankų jėgos prisidėtų ir kūno svoris. Be abejo reikia saugoti, kad nebūtų  nesulaužyti šonkauliai. Kartą spustelėjus, reikia greitai atitraukti rankas nuo krūtinės ląstos.  
Paspaudimų dažnis — vienas kartas per sekundę.

Jeigu pagalbą teikia du žmonės, tai nukentėjusiajam  kartą giliai įpučiama oro, po to penkis kartus daromas  krūtinės ląstos masažas (paspaudimai). Tuo metu, kai įpučiamas oras, negalima daryti masažo, nes tai trukdo nukentėjusiajam kvėpuoti, ir širdies masažas tampa neefektyvus.
Jeigu nejuntamas nukelnėjusiojo pulsas, o pagalbą teikia vienas žmogus, tai nukentėjusiajam 2—3 kartus giliai įpučiama oro, po to 15—20 kartų daromi  krūtinės ląstos paspaudimai. Taip daroma  kol nukentėjusysis neatsigaus arba neatvyks greitoji pagalba

Jei masažas efektyvus, susiaurėja vyzdžiai, atsiranda savarankiško kvėpavimo judesiai, oda ir matomos gleivinės pašviesėja. Daryti dirbtinį kvėpavimą ir masažuoti širdį reikia tol, kol žmogus pradeda savarankiškai kvėpuoti ir pradeda plakti jo širdis. Širdies veikla stebima tikrinant pulsą. Jeigu nutraukus masažą 2-3 sekundes  pulsas tebejuntamas, vadinasi širdis pradėjo savarankiškai dirbti. Jeigu pulsas dingsta, tuojau pat reikia vėl pradėti masažuoti.
Jeigu ilgą laiką nėra pulso, nors nukentėjusysis savarankiškai kvėpuoja ir jo vyzdžiai siauri, vadinasi vyksta širdies fibriliacija. Tokiu atveju reikia nukentėjusįjį gaivinti tol, kol atvyks gydytojas arba, jei gydytojo iškviesti negalima, kol nukentėjusysis bus nu-gabentas į gydymo įstaigą. Oro įpūtimo ir širdies masažo nutraukti negalima netgi mašinoje.
Reikia atminti, kad net trumpam (minutei ar dar trumpiau) nutraukus gaivinimą, gali būti nepataisomų padarinių.
Jokiu būdu nukentėjusiojo nuo elektros srovės negalima   apkasti žeme — tai tik pagreitina mirtį!
Teikiant pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį reikia paguldyti taip, kad jis neperšaltų — patiesti po juo antklodę, apsiaustą, brezentą ar pan. Rekomenduojama apie 50 cm nuo žemės pakelti nukentėjusiojo kojas.
Panašiai pirmoji pagalba teikiama ir kitų nelaimingų atsitikimų atvejais.

Balsavimas

Žiūrėta: 5753   |   Balsų: 7   |   Vidurkis:   5
Įvertink: 12345


Komentarai

2016-03-05 butu geriau kad butu trumpiau bet gerai yra priekaištu neturiu
by Nesvarbu
2015-10-24 Geras straipsnis. Labai informatyvus. Viskas aiskiai isdestyta. Aciu.
by Lina

Tavo komentaras:
Vardas*:
Komentaras*:
(jei negalite perskaityti apsaugos kodo, tiesiog atnaujinkite puslapį F5 pagalba)
Apsaugos kodas*:
* - privalomi laukai !


Draugai
Zaidimai2.lt,
Zaidimai88.lt,
Nemokami-zaidimai.lt 
flash žaidimai internete.
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai