Pradžia » Lietuva » Kaip Lietuvoje buvo minimos Vėlinės?

Kaip Lietuvoje buvo minimos Vėlinės?

Vėlines lietuviai šventė nuo gilios senovės. Tai dar pagoniška ir svarbiausia rudens šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūnoatsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais ir juos lanko. Mūsų protėviai mirtį suprato kaip naują gyvenimo etapą. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo.

Neveltui lapkričio mėnesį žmonės vadino vėlių mėnesiu.Vėlinės Lietuvoje iškilmingai buvo švenčiamos miškuose ar kapinėse po derliaus nuėmimo. Į jas susirinkdavo visos apylinkės žmonės, atsinešdavo valgio ir gėrimo. Tą naktį, sakydavo, ir vėlės susirenkančios kapuose, paprastai medžiuose ar kryžių viršuje. Žmonės pokyliaudavo kelias dienas. Kiekvienas prie savo ugniavietės aukodavo dievams, o ypač dievui Perkūnui, tikėdamiesi malonių ir pastiprinimų mirusiųjų vėlėms. Stalą apdėdavo šienu, jį užtiesdavo staltiese, padėdavo kelis didelius kepalus duonos ir ant stalo kampų pastatydavo ąsočius alaus. Po to dar atnešdavo kito maisto ir aukodavo su tamtikromis apeigomisdievuiŽemininkui.Žemininkas - tai Vėlių Dievas, požemio ir mirusiųjų dvasia. Vėlinių apeigų metu buvo pagerbiama ir deivė Veliona, tai vėlių Deivė - Motina. Paskui visi valgydami dainuodavo ir grodavo ilgomis dūdomis.

Šeimoje, aplankius kapus, visi rinkdavosi prie stalo vakarienės. Prieš valgymą šeimos vyriausias narys imdavo kaušą, dėdavo į jį įvairių rūšių miltų, druskos ir kt. ir tai berdavo į židinį, sakydamas: “Už visus mūsų bičiulius”. Vėlinių apeigos prasidėdavo apeiginiu prausimusi. Prie uždengto balto stalo žmonės sėsdavosi švarūs, tvarkingais drabužiais. Išsiprausę ir vėlėms pirtyje palikdavo rankšluosčius, marškinius, o kartais ir stalą su valgiais. Per Vėlines laukdavo namuose apsilankančių vėlių. Vakare ant stalo palikdavo indus ir maistą, atvirus namų langus, duris, kad vėlės galėtų įeiti.Apeigos troboje prie stalo būdavo labai turtingos: maldos, raudos, giedojimai, užkeikimai, šiurpios istorijos apie vėles, vėlių šaukimai ir vaišės, kurias valgė patys ir aukojo vėlėms bei pakeleiviams irelgetoms. Valgių turėję būti 12 ir tik tamsių spalvų patiekalai.

Vėlinių išvakarėse ar vakare maistui nebūdavo skiriamas didelis dėmesys. Maistas turėjo būti simbolinis, skirtas ne nustebinti, o pasisotinti. Nes susėdę prie stalo giminės turi daugiau laiko skirti prisiminimams, pokalbiams, maldai, giesmėms, o ne valgymui. Pagal tradiciją Vėlinių vakarą ant stalo nederėjo dėti aštrių įrankių, kad vėlėms būtų saugu ateiti. Vėlinių vaišių metu aplink stalą uždegdavo žiburius - žvakes ar kitokią ugnį.Taip pat buvo paprotys kapinėse palikti dalį maisto mirusiųjų vėlėms, dažnai palaistant kapus vynu ir medumi.

Be kitų valgių ant kapų dėdavo kiaušinius. Kiti valgius ant kapų dėdavę todėl, kad atlėkę alkani paukšteliai palestų ir už tai mirusiems pagiedotų, juos palinksmintų. Dar kiti tikėdavosi, kad ateis alkanas žmogus pasistiprinti valgiais ir pavalgys už numirusįjį.Anksčiau žvakių kapinėse nedegindavo, būdavo užkuriamas bendras laužas, kuriame degindavo senus nuvirtusius kryžius. Senų kryžių deginimas ir buvo ta paprasčiausia, pirminė seno naikinimo ir naujo gimimo apeigos forma.

Balsavimas

Žiūrėta: 4880   |   Balsų: 3   |   Vidurkis:   5
Įvertink: 12345


Komentarai

Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!

Tavo komentaras:
Vardas*:
Komentaras*:
(jei negalite perskaityti apsaugos kodo, tiesiog atnaujinkite puslapį F5 pagalba)
Apsaugos kodas*:
* - privalomi laukai !


Draugai
Zaidimai2.lt,
Zaidimai88.lt,
Nemokami-zaidimai.lt 
flash žaidimai internete.
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai