Pradžia » Lietuva » Lietuvos miškai

Lietuvos miškai

Lietuvos miškai - bendra apžvalga

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų vertė – 12 milijardų litų, miškų urėdijų patikėjimo teise valdomas valstybės turtas – 280 milijonų litų. Miškų urėdijų gamybinės veiklos apimtys siekia 323 milijonus litų. Apie tai ir apie daugelį kitų Lietuvos miškininkų darbų ir laimėjimų su „Lietuva pristato“ žurnaliste Raimonda Karosaite sutiko pasikalbėti Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Kaip apibūdintumėte per pastaruosius metus susiklosčiusią situaciją miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos ir miško išteklių naudojimo srityse – kokių reikšmingų rezultatų pasiekta, kokios teigiamos ir neigiamos tendencijos išryškėjo?

Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. priimta nauja Miškų įstatymo redakcija iš esmės naujai, teigiama linkme, pakoregavo valstybinių miškų sistemą: ji tapo gyvybingesne, pagerėjo atliekamų darbų kokybė ir dirbančiųjų miškų ūkyje atsakomybė.

Atsisakę medienos perdirbimo ir lentpjūvystės, optimizavę žinybos darbuotojų skaičių ir turėdami tų pačių apimčių išteklius, kuriuos naudojome nuo 1996 metų, dirbdami savarankiškai ir stabiliai, miškininkai pagrindinį dėmesį skyrė miškų atkūrimui ir priežiūrai. Šiuo metu Lietuvos miško ištekliai naudojami optimaliai.
Kartais girdime susirūpinimą, ar ne per daug mes iškertam Lietuvos miškų? Galėčiau atsakingai pareikšti, jog miško naudojimas vykdomas pagal prognozes, patvirtintas dar 2000-aisiais metais. Lyginant su Latvija bei Estija, mūsų miškų naudojimas mažesnis. Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos duomenimis, lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje geriausia situacija ir miško apsaugos srityje. Čia fiksuojama mažiausiai neteisėtų kirtimų. Žinoma, tai mūsų nenuramina, nes jų vis tik pasitaiko. 2003 metų birželį pasirašytas bendras policijos generalinio komisaro ir generalinio miškų urėdo įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, susijusių su savavališku miško kirtimu, medienos gabenimu, jos apdirbimu bei brakonieriavimu, užkardymo“, kuriuo teritorinių policijos įstaigų vadovai bei miškų urėdijų miškų urėdai įpareigoti parengti bendrus priemonių planus savavališko miško kirtimo, neteisėto apvalios medienos gabenimo ir apdirbimo bei brakonieriavimo faktams nustatyti, keistis informacija apie asmenis, kurie skelbiasi spaudoje dėl miško, medienos bei žvėrienos supirkimo ir pardavimo, periodiškai organizuoti patikrinimus medienos apdirbimu užsiimančiose įmonėse, įgyvendinti kitas prevencines priemones.

Galime pasidžiaugti, jog, įgyvendindami Vyriausybės patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą, valstybinių miškų miškininkai kasmet savomis lėšomis įveisia po 1000 hektarų naujų miškų. Miškų urėdijos numato investuoti į miško daigynų plėtrą per 20 mln. litų, siekiant aprūpinti privačių miškų savininkus kokybiškais, plataus asortimento sodmenimis, skirtais naujų miškų įveisimui. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui kasmet sodmenų reikės 4-5 tūkstančiams hektarų. Valstybiniuose miškuose kasmet želdoma apie 8 tūkstančius hektarų. Vadinasi, dar 50 procentų reikės didinti miško sodmenų išauginimo apimtis. Lietuvos vartotojams ES struktūriniai fondai miškų įveisimui pasiruošę teikti finansinę paramą iki 100 procentų padarytų išlaidų. Pagrindinis reikalavimas – auginti kuo daugiau lapuočių medžių rūšių. Iki šiol mūsų šalyje buvo auginama daugiau spygliuočių sodmenų. Jeigu reikės, miškininkai pasirengę talkinti miško savininkams ir atliekant pačius apželdinimo darbus. Sutelktomis kartu valstybinių miškininkų ir privačių savininkų jėgomis tikimasi per artimiausius 3 – 4 metus įveisti apie 30 000 ha naujų miškų.

Reikia pažymėti, kad miškų urėdijos vykdo visų Lietuvos miškų priešgaisrinę apsaugą, tai nedaroma nė vienoje Centrinės ar Vakarų Europos valstybių. Jei
gaisro plotas Lietuvos miške - pusė hektaro, tai kitose Europos valstybėse šis rodiklis dešimtį kartų didesnis. Drąsiai galiu teigti, kad mūsų miškų priešgaisrinė prevencinė ir apsaugos sistema viena efektyviausių Europoje.

Medienos išteklių panaudojimas neatsiejamas nuo baldų bei apskritai medienos pramonės. Ar Lietuva šių išteklių turi pakankamai, lyginant, tarkim, su Europos Sąjungos medienos ištekliais? Kokios medienos pramonės perspektyvos bendroje Europos erdvėje Jūsų akimis?

Lietuvos Respublikos vyriausybė savo nutarimu yra nustačiusi iškirsti ne daugiau 85 procentų metinio prieaugio. Atsakingai tvirtinu, kad valstybiniuose miškuose ūkininkaujama pagal subalansuoto ir nepertraukiamo miško išteklių naudojimo principą. Tokiu būdu mes dar kaupiam medynų tūrį. Jei prieš 30 metų vidutinis medynų tūris buvo 100 m3 vienam hektare, tai dabar vienam hektare jau turim 200 m3. Tiek priaugo per tą laikotarpį, kai buvo kaupiama mediena.
Lietuvos baldų pramonė vystosi pačiais sparčiausiais tempais, lyginant su kitomis pramonės šakomis. Ir mums džiugu, kad ta mediena, kuri yra užauginta ir paruošta Lietuvoje, ir daugumoje perdirbama Lietuvoje. Žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos yra triskart mažesnis nei eksportuoja Latvija ir Estija. Praeitais metais įsisavinti nauji apvaliosios medienos perdirbimo pajėgumai Alytuje, buvo restruktūrizuoti Grigiškių bei Kazlų Rūdos senieji plokščių gamybos pajėgumai. Tad paklausa medienai dar padidėjo.

Sakyčiau, stichiškai kai kurios šalies savivaldybės statė katilines. Šie metai pirmi, kai pajutome malkinės medienos trūkumą. Katilinėms galima pasiūlyti tik medienos atliekas: šakas, žabus. Pačios lentpjūvės jau sunaudoja ir medžių žieves.

Kalbant apie lentpjūvių ateitį, reikia pažymėti, kad geros perspektyvos laukia stambių ir šiuolaikišką įrangą turinčių lentpjūvių. Mažoms įmonėms reiktų stipriai patobulinti įrangą ir gamybą. Taip pat, reikia pastebėti, kad mūsų žaliavinės medienos kainos vietinėje rinkoje yra 5 – 7 procentais mažesnės nei kaimyninėje Latvijoje ir Lenkijoje. Ateityje, nesant muitinės procedūrų, šalies medienos perdirbėjams teks konkuruoti su kaimyninių šalių medienos perdirbėjais. Žaliavinės medienos kainos bus panašios tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, kurios yra potencialios Lietuvos apvaliosios medienos pirkėjos. Jau šiuo metu Alytaus lentpjūvė perka iš Lenkijos atvežtą medieną. Pagal užsienio ekspertų prognozes, medienos importas į Lietuvą ateityje padidės. Orientuotis galime ne vien į savo medieną. Kada nors ir Baltarusijoje įvyks pasikeitimai medienos prekybos srityje. Ten juk yra 5 –6 kartus didesni resursai negu Lietuvoje.

Generalinė miškų urėdija yra valstybinių miškų ūkinio valdymo institucija, turinti visą šalį apimančią teritorinę struktūrą – miškų urėdijas. Koks miško urėdijų paslaugų spektras aktualus Lietuvos bei užsienio vartotojams (medžioklė, poilsis, turizmas...)?

Miškų urėdijos prižiūri tik 4 procentus visų naudojamų medžioklės plotų. Todėl ši veikla nėra pirmaeilės svarbos miškų urėdijų objektas. Visiškai kitokia padėtis yra kaimyninėje Lenkijoje – ten miškų urėdijoms priklauso 90 procentų valstybinių medžioklės plotų, todėl yra visai kitokios turizmo vystymo galimybės.
Poilsio ir turizmo srityse Lietuva turi didžiules perspektyvas. Miškų urėdijose ta linkme vystoma infrastruktūra, pinigai skiriami rekreacinių objektų įrengimui ir priežiūrai. Apie 3 milijonų litų vien tik valstybiniuose miškuose tenka rekreacijai. Ankstesniais metais tiems darbams buvo skiriama vos pusė milijono litų.
Šiuo metu beveik 30 procentų Lietuvos miškų priklauso privatiems savininkams. Kokia privačių miško savininkų ir valstybės (miškų urėdijų) santykių problematika?

Miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai yra partneriai, sprendžiantys tas pačias miškų atkūrimo ir jų puoselėjimo problemas. Natūralu, kad valstybinių miškų miškininkai profesionalai turi daug daugiau žinių ir patirties. Todėl miškų savininkai laukia miškininkų pagalbos. O mes esame visada pasiruošę padėti. Valstybinės miškų įmonės teikia sodmenų aprūpinimo, miško įveisimo, transporto bei medienos ruošos paslaugas. Miško savininkams labai trūksta žinių apie ūkininkavimą miškuose, todėl būtina rūpintis jų mokymu ir konsultavimu. Ateityje, mano manymu, ta paslaugų sfera plėsis. Miškininkai jau šiandien tam darbui pasiruošę: kiekvieną antradienį miško savininkas gali kreiptis į bet kurią girininkiją ir gauti kvalifikuotų konsultacijų bei paramą. Šiuo metu „arčiausiai“ miško savininko yra girininkas. Svarbiausias tikslas yra tai, kad girininkas būtų miško savininko patarėju ir pagalbininku.

Su kokiais lūkesčiais šalies miškų urėdijos bei miškais besirūpinanti bendruomenė pasitinka gegužės pirmąją – Lietuvos tapimo tikrąja ES nare dieną?
Tapę ES bendrijos nariais, tapsime ir tvarkingesni, ir šeimyniškesni. Įsiliejus į Europos Sąjungos šalių gretas taps lengviau spręsti visiems bendras problemas, tai bus puiki galimybė pasidalinti tarpusavio patirtimi. Tikimės, kad atsivers platesnės galimybės sumažinti šalyje nenaudojamų, apaugusių piktžolėmis žemių plotus, apželdinti juos. Viliamės, kad kitą dirvonuojančių žemių dalį apželdins patys tų žemių savininkai. Manome, kad patobulės miškų priežiūrai skirtos technologijos ir naudojama technika bei mechanizmai. Lietuvos miškų ūkis taip pat laukia realios paramos priešgaisrinės miškų ūkio priežiūros prevencijai ir kovai su miškų gaisrais.

Be abejo, suprantame, kad Lietuvai tapus ES nare, miškininkų laukia dideli darbai. Privalėsime laikytis tam tikrų įsipareigojimų dėl saugomų teritorijų plėtros ir tinkamo tvarkymosi jose užtikrinimo, dėl gamtai žalingų priemonių ribojimo ir t.t.

Telieka pridurti, kad esame kompetatingi ir pajėgūs spręsti visas problemas. Ryžto, jėgų ir žinių pakanka. Svarbiausia, kad miškininkų širdyse visuomet degtų meilė miškams...

Balsavimas

Žiūrėta: 2396   |   Balsų: 1   |   Vidurkis:   5
Įvertink: 12345


Komentarai

Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!

Tavo komentaras:
Vardas*:
Komentaras*:
(jei negalite perskaityti apsaugos kodo, tiesiog atnaujinkite puslapį F5 pagalba)
Apsaugos kodas*:
* - privalomi laukai !


Draugai
Zaidimai2.lt,
Zaidimai88.lt,
Nemokami-zaidimai.lt 
flash žaidimai internete.
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai