Kaip arkliai gydo?
Hipoterapija padeda esant raumenų distrofijai, sulėtėjusiam vystymuisi, nestiprios formos protiniam atsilikimui, autizmui, cerebraliniam paralyžiui, ortopedinėms ligoms, išsėtinei sklerozei, sensorikos sutrikimams, netgi aklumui ir kt.
Dažniausiai gydomasis jojimas taikomas judėjimo problemų ar psichinės raidos sutrikimų turintiems vaikams. Jiems geriausia hipoterapiją pradėti taikyti nuo 5 metų. Hipoterapijos užsiėmimuose turi dalyvauti nors du asmenys: vienas veda žirgą, kitas (ar kiti du, jei paciento būklė sunkesnė) turi būti šalia. Su mažesniu vaiku ar pacientu, kuris negali pats išsėdėti, specialistas joja ant žirgo kartu. Jojama be balno, tik su specialiu balneliu, po kuriuo padėtas minkštesnis pobalnis, kad jojantysis nejustų žirgo kaulų, bet geriau jaustų žirgo judesius. Hipoterapijos užsiėmimams žirgai yra specialiai ruošiami. Jų eisena turi būti ritmiška, tolygi, nugara plati, žirgas ramus, taikiai reaguojantis į įvairius žmones.
Kaip ir kiekvienas gyvas padaras, žirgas prisiriša prie žmogaus - jis puikiai jaučia savo šeimininką ir susibendravus jau laukia jo ateinančio, užuodžia kvapą, kai kurie net atpažįsta mašinos burzgesį, tartum žino – ateina jo draugas. Savaime suprantama, tokiam ryšiui pasiekti reikalingas laikas ir kantrybė.
Jodinėjant stiprėja raumenys, mažėja raumenų skausmas ir įtampa, gerėja pusiausvyra ir judesių koordinacija, virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų funkcijos. Arklių terapija puikiai tinka ne tik žmonėms, turintiems judėjimo negalią, bet tiesiog nuovargiui po sunkios darbo dienos įveikti.
Hipotareapiją šiandien galima vadinti viena iš kineziterapijos rūšių.Kadangi žirgas yra šiltas, jis šildo jojiko raumenis ir juos atpalaiduoja. Be to, žingsniuodamas žirgas išjudina net tuos vidinius raumenis, kurie pačiam einant ar dirbant taip neišjudinami, kaip sėdint ant jo. Tai efektyviai stiprina organizmą. Ši terapija ypač naudinga sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi. Arklio eisenos sukeltas lingavimas yra terapija, kuri ne tik ramina, bet ir padeda stiprinti raumenis, raiščius, atveria žmogui naujų judėjimo ir suvokimo galimybių. Arklys sukuria žmogaus eisenos įspūdį.
Hipoterapija labai tinka vaikams, sergantiems autizmu, Dauno sindromu, tiems, kuriems sunku reikšti jausmus, kurie paprastai yra užsidarę savo pasaulyje, turi įvairių baimių, bendravimo, mokymosi sunkumų, kalbos sutrikimų. Pastebima, kad būdamas prie žirgo toks vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, iš pradžių niekuo nesidomėjęs , pradeda bendrauti su žirgais, tampa savarankiškesnis, liaujasi bijoti didelių daiktų, ima labiau pasitikėti savimi ir kitais.
Prie žirgo būdamas net ir nerviškai išsekęs ar pavargęs jauti nenusakomą poilsį, atsipalaidavimą, nusiraminimą.
Hipoterapija - ilgas, kruopštus darbas. Pavyzdžiui, cerebriniu paralyžiumi sergančiam vaikui toks jodinėjimas reikalingas nuolat, ir tai trunka ne vienerius metus. Be to, treneriui būtina rasti kontaktą su ligoniuku – vienam pasakėlę seki, kitam dainelę sudainuoji, eilėraštuką pasakyti, kad jis nusiramintų, nebijotų žirgo, ramiai ant jo sėdėtų, atsipalaiduotų ir leistų dirbti.
Daugelyje užsienio šalių gydymas jojimu – hipoterapija (hippos (gr.) – arklys) – taikomas fizinei, socialinei ir psichologinei neįgaliųjų reabilitacijai. Nors Lietuvoje yra daugiau nei 90 žirgynų, tačiau mūsų šalyje hipoterapija taikoma dar palyginti retai.
.
Balsavimas
Žiūrėta: 5112 | Balsų: 4 | Vidurkis:
Komentarai
Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!