Savižudybė kaip socialinė problema
Einate į parduotuves, susirinkimus, vakarėlius, galų gale kiekvieną dieną einate gatve. Ar kada atkreipiate dėmesį į kitus žmones? Nebūtinai į gražius ar neįprastai atrodančius, atvirkščiai į tuos, kurie visiškai nieko nešsiskiria. Gatvėje sklando daugybe minčių bei idėjų, tik vienos jų yra aukščiau dangaus židrynės, o kitos beveik visiškai prie žemės.
Savižudybė yra socialinė problema ir mums ji turėtų rūpėti, netgi labiau nei mums patiems atrodo. Kodėl? Todėl, kad galbūt vienas iš jūsų klasiokų ar bendrakursių, vienas iš jūsų draugų ar kolegų ir netgi vienas iš jūsų giminaičių ar šeimos narių gali galvoti apie savižudybe. Tik mes apie tai sužinome tada, kada žmogaus jau nebelieka, jis būna palikęs raštelį, kuriame kažką nerišlaus paaiškina arba atsiprašo, bet dar blogiau kai jokio raštelio nėra, tada pradedame savęs klausti ką praleidome, ko nepastebėjome, kaltiname save, kad mažai dėmesio tam žmogui skyrėme ir pan., bet pradžių pradžia yra bendravimas su visais mums brangiais žmonėmis, geriau tokiom didelėm nelaimėm užbėgti už akių. Net jei jūsų kolega ar kartu besimokantis draugas pradeda elgti kitaip, nei įprasta ir jūs tai pastebite, būkit malonūs, o gal turėčiau sakyt, BŪKIM ŽMONĖMIS ir paklauskime kas jiems nutiko ir ar galime kuo padėti, dažniau tokiem draugam šypsokimės ir tai jų dienas ir mintis darys skaidresnes. Savo šypsena ir geru žodžiu kažkam galime išgelbėti gyvybę, patys to nesuvokdami.
Taigi eidami gatve šypsokites ir kelkite kitų mintis bei idėjas arčiau dangaus židrynės.
Savižudybė yra socialinė problema ir mums ji turėtų rūpėti, netgi labiau nei mums patiems atrodo. Kodėl? Todėl, kad galbūt vienas iš jūsų klasiokų ar bendrakursių, vienas iš jūsų draugų ar kolegų ir netgi vienas iš jūsų giminaičių ar šeimos narių gali galvoti apie savižudybe. Tik mes apie tai sužinome tada, kada žmogaus jau nebelieka, jis būna palikęs raštelį, kuriame kažką nerišlaus paaiškina arba atsiprašo, bet dar blogiau kai jokio raštelio nėra, tada pradedame savęs klausti ką praleidome, ko nepastebėjome, kaltiname save, kad mažai dėmesio tam žmogui skyrėme ir pan., bet pradžių pradžia yra bendravimas su visais mums brangiais žmonėmis, geriau tokiom didelėm nelaimėm užbėgti už akių. Net jei jūsų kolega ar kartu besimokantis draugas pradeda elgti kitaip, nei įprasta ir jūs tai pastebite, būkit malonūs, o gal turėčiau sakyt, BŪKIM ŽMONĖMIS ir paklauskime kas jiems nutiko ir ar galime kuo padėti, dažniau tokiem draugam šypsokimės ir tai jų dienas ir mintis darys skaidresnes. Savo šypsena ir geru žodžiu kažkam galime išgelbėti gyvybę, patys to nesuvokdami.
Taigi eidami gatve šypsokites ir kelkite kitų mintis bei idėjas arčiau dangaus židrynės.
Balsavimas
Žiūrėta: 7900 | Balsų: 15 | Vidurkis:
Komentarai
Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!